Labūtis.;D*

Ji Gintarė. Ji viena iš brangiausių žmonių, kuriuos turiu. Kažkada viskas buvo daug daugiau nei nuostabu. Ir kai tai prisimeni taip suspaudžia tą kairę pusę. Tie mūsų nesibaigiantys pokalbiai ant palangių, kurie baigėsi, nors taip neturėjo būt. Tas laiškas, kurį gavau iš tavęs per Valentino dieną, skaitomas dažnai.
Net du Tavo dienoraščiai saugomi mano lentynoj. Vien tai, kad juos man davei,kad leidai skaiyt yra kažkas nepaprasto. Retas taip galėtų.
Labai gerai atsimenu mūsų pokalbį pas tave ant kelmo. Turbūt tada buvo pirmas kartas kai pas tave buvau.
Ir viską aš atsimenu. Ir daug ko ilgiuosi.
Taip, mes abi turim naujų draugų. Bet kitas draugas negali atstoti kažkurio kito draugo. Visi jie skirtingi. Visi jie labai mylimi.
Aš visada tikėjau, kad ir šįkart mes susitaikysim. Jei ne su tavo, tai su mano inciatyva. Taip ir buvo. Ir vėl aš buvau, ir vis dar esu laiminga.
Kad ir kiek mes mažai laiko būnam kartu, jaučiu tave. Gyvenu su viltim ir noru, kad kada nors bus taip kaip buvo tada. Manau ir tau to trūksta. Ar ne?
Žmonės keičiasi. Kad ir kaip kartais tai mums nepatiktų.

Nežinau ką dar galėčiau pasakyt, tu viską žinai.

Žinokis, kad myliu. Kad ir kas kažkada buvo, kad ir kas kada nors bus.
<3