Labai noriu pasakyt ačiū savo draugams. Tikriems draugams. Nevardinsiu, nes žino patys, kurie tokiais yra.
Iš tikųjų neapsakomas jausmas yra jaustis kažkam reikalinga. Žinau, kad kartais būnu ne pati geriausia draugė. Mėgstu vaidint pasikėlusią ir šiaip kažkokią. Bet vistik yra dar mane mylinčių žmonių. Keista? Galbūt.
Iš tikrųjų visus labai gausiai myliu, su visai noriu ir stengiuosi pabūt tik ne visada gaunasi. Bet žmogiška tai. Atleiskit jei kada nepasisveikinau ar kažką ne taip padariau.Deja, aš klystantis, deja žmogus.
Rašau su pilnomis akimis ašarų, Ne, man neliūdna. Man tiesog gera. Gera, kad aš turiu tokių nuostabių draugų. Niekas tokių neturi!

Ašarotom akim ir nubėgusiu tušu apkabinu visus ir niekad nepaleidžiu.
<3